Home » Straipsniai » KTU daktarė apie minimumą, mentalitetą ir apie tai, jog švietimo sistema neugdo lyderių

KTU daktarė apie minimumą, mentalitetą ir apie tai, jog švietimo sistema neugdo lyderių

Kauno technologijos universiteto ekonomistė daktarė Edita Gimžauskienė sako, kad pagrindinė problema yra žmonių, kurie gauna minimumą, mentalitetas.

Kodėl kai kurių profesijų atstovai mūsų šalyje uždirba tiek nedaug – ar patys žmonės deda per mažai pastangų, kad tobulėtų, ar darbdaviai neskiria pakankamai dėmesio darbuotojų kvalifikacijos kėlimui? O gal statistika neatspindi tikrovės? Savo mintimis ir įžvalgomis dalijasi Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) dekanė prof. E. Gimžauskienė. <…>

Siekiant geriau suprasti statistikos piešiamą vaizdą, tikslinga analizuoti skirtingų šalių ūkio struktūros skirtumus. Šalyse, kuriose vyrauja daugiau pridėtinės vertės kuriančios ūkio šakos, atlyginimo skirtumai yra mažesni.

Daugiau į tradicines pramonės šakas orientuoto šalys šias žirkles turi didesnes. Viena iš svarbiausių to priežasčių yra darbuotojo pakeičiamumas bei jo praradimo ir alternatyvos išlaidos. Tarkim, aukštųjų technologijų srityje kiekvieno darbuotojo vertė yra milžiniška, todėl skirtumas tarp vadovo ir darbuotojo atlygio nebus didelis.

Šioje perspektyvoje tikslinga kelti klausimą, kodėl, nepaisant ilgalaikių šalies strategijų ir ambicijų tapti į pažangias technologijas ir aukštos pridėtinės vertės produktus orientuota šalimi, labai didelė gyventojų dalis pasirenka turgaus prekeivio, emigranto, dirbančio nekvalifikuotą darbą, kelią. Reikia klausti, kiek valstybė realiai investavo į tai, kad per 25 nepriklausomybės metus šalyje būtų užauginta karta, gebanti kurti didesnę pridėtinę vertę?

– Per ketvirtį amžiaus Lietuvoje neužaugo nauja lyderių karta?

– Kitas ne mažiau svarbus aspektas, galiojantis ne tik Lietuvoje, yra lyderystės krizė. Remiantis „Hay Group“ atliktais tyrimais galima teigti, kad gabių, gebančių siekti rezultato vadovų stinga. Vadovo pozicija neturėtų būti savitikslis dalykas, o labiau lyderystės požymis.

Lietuvai tiesiog stinga darbuotojų, norinčių tapti geriausiais lyderiais savo srityje. Darbdaviai susiduria su degančių akių problema, kuomet atėjus į įmonę, klausiama ne ką dirbsiu, ir ko turiu išmokti, o kiek man mokės. O kiek yra tokių, kurie nori prisiimti atsakomybę už kitus, už komandą, už bendrą rezultatą?

Šiuo atveju jau kalbame apie atsakingą lyderystę, kurios nebuvimą aiškiai parodė 2008 metų krizės pradžia JAV. Pagrindinė to priežastis yra ekonominė gerovė, kuri sukuria tam tikro komforto iliuziją ir po truputį atrofuoja polinkį kurti ir rizikuoti būti geriausiam.

Taigi atlygio skirtumas negali būti vertinamas kaip didelis, mažas ar normalus. Tai yra šalies mentaliteto bei kuriamos vertės pavieniuose  ūkio sektoriuose atspindys. Nors JAV priskiriama prie aukštą pridėtinę vertę kuriančių šalių, šioje šalyje žirklės tarp vadovų ir darbuotojų pastaruoju metu didėjo sparčiausiai, o tai yra visuotinės gerovės iliuzijos ir lyderystės krizės atspindys. <…>

Lietuva nenusitrins menkai mokamos darbo jėgos įvaizdžio, kol neturės aiškios švietimo sistemos, nepriklausančios nuo sėdinčiųjų valdžioje. Šaliai būtina vizija ir investicijos į jaunosios kartos ugdymą jau nuo pirmųjų mokyklos klasių.

 Pilnas straipsnis čia http://www.lrytas.lt/verslas/izvalgos-ir-nuomones/ekonomiste-apie-mazai-uzdirbancius-tai-mentaliteto-problema.htm